endurizmas…

Taip niekada ir neparašiau plačiau apie savo naujausią užsiėmimą – Enduro. Liepos viduryje po ilgų ilgų ieškojimų pagaliau įsigijau rimtą motociklą. Kai dabar pagalvoju, tai mano pirmasis transportinis pirkinys su nors trupučiu praktiškumo. Prieš tai buvo visiškai supuvęs vabalas, busikas ,kur pati mažiausia bėda buvo lūžinėjantis akceleratoriaus pedalas, senukas Honda motociklas ištraukas iš kaimo purvų praktiškai (šitas dar yra ir dar gyvuos) ir t.t. Pradžioje buvo sunku apsispręsti pirkti kažką protingo. Na ne man daiktas be kaprizų. Net ir nusipirkęs dar ilgai nerimavau ar pavyks susirišti su šita technika (nes man prisirišimas svarbiau už bet kokią technine savybę). Bet praėjus vos kelioms dienoms nuo įsigijimo, sugebėjau sugadinti ir po truputį leidžiant dienas garaže, tas prisirišimas atsirado.

Taigi mano įsigytas daiktas vadinasi Suzuki DR-Z 400 SM. Išties tai pusiau miestui skirtas motociklas, tik su purvynų ir kelionių ratais. Hibridas sakykime :] O būtent hibrido man ir reikėjo – motociklo su kuriuo galėčiau nuvažiuoti ir į darbą, ir į miestą, ir į kaimą, ir galiausiai į mišką. Aišku, universalių daiktų nebūna. Bet kol mano Honda (oj kaip laukiu…) nebaigta, jam deja teks atlikinėti visas šias pareigas. Kai kam šitas motociklas gali atrodyti labai didelis. Toks jis atrodo ir man :] Kažkodėl tie motociklai kuo naujesni tuo didesni. Na bet pradžioje dėl to pergyvenęs dabar jau apsipratau.

Pralėkęs jau kelis šimtus kilometrų pagaliau galiu kažką parašyti išsamiau. Tiksliau pagaliau prisiverčiau nulipti nuo Suzukio ir padaryti keletą nuotraukų. Kadangi gyvenu už miesto, visai netoli nuo manęs galima rasti didžiulius miškus einančius palei Lietuvos/Baltarusijos sieną. Būtent ten ir atsiveria žaidimų aikštelė tokiam motociklui. Per balas, per purvus, per samanas ir melioracijos griovius. Čia ir yra didžiausias smagumas – važiuoji ir tiek. Žiūri tik į priekį. Kelias nėra tau kriterijus ir niekas tau jo nepastos (na nebent pasienietis koks, ko visada ir bijau :]). Taip važiuodamas dažniausiai orientuojiesi tik pagal logiką. Galėtum sakyti esi pasiklydęs, bet kai žinai ,kad nuvažiuosi bet kur ir pro bet ką, tai jokios baimės nėra. Svarbiausia benzino tik turėti :]

Taigi aš jau irgi pradedu jausti tą laisvės jausmą, kurį gali suteikti motociklas. Tarytum kažkoks sienų panaikinimas. Aišku taip bus iki pirmojo batono (kai persiverti per motociklo priekį), bet atsikelsiu ir varysiu toliau. Ir nors dabar lakstau tik Lietuvoje, manau kažkada teks pajusti šį jausmą ir kažkur toli toli.

Tiesa, dar viena svarbi priežastis tokiam motociklui – Dakar’as. Nuo vaikystės kaip svaigau dėl jo, taip svaigstu ir dabar. Aišku pavėlavau treniruotis kokius 15 metų, bet vieną dieną ir aš skrosiu Pietų Amerikos smėlynus. Po dešimt metų ar daugiau, su motociklu ar mašina, bet ten tikrai nukaksiu.

Tagged ,

7 thoughts on “endurizmas…

  1. biezdielnik says:

    argi Dakaras ne Afrikoj vyksta?

  2. Žolele says:

    Dar vienas paukščiuku ir žveriukų gąsdintojas ir miško “paklodes” ardytojas :(

  3. Justinas says:

    Jie manęs tiesiog nebijo :] Sprendžiant iš to ,kad pamatau daugiau jų nei mašina važiuodamas.

    Šiaip ar taip, Enduro visa idėja yra į gamtą ir nesurasit nė vieno tikro endurist’o kuris gamtos nemylėtų ir jos negerbtų.

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s

%d bloggers like this: