Cafe…

Kadangi jau seniai nerašiau, tai sakau reikia sukurpti gal čia tokį trumpą straipsniuką apie ką nors. Rodos taip niekad ir neparašiau kas yra tie cafe racer’iai, dėl kurių aš tiek seilių išvarvinu.

Kadangi rašyt nemoku, tai pradžia copy/paste nuo „La Dolce Vita“ blogo:

„Jie važinėjo BSA, Triumph’ais ar Norton’ais. Jų namai buvo pakėlės kavinės, greta neseniai atsiradusių greitkelių ir miestų aplinkelių. Ju motociklai buvo perdaryti greičiui ir geresniam valdymui, o kiekvieno tikslas – įvaryti “toną” – 100 mylių per valandą (160km/h). Lenktynės nuo pakelės kavinės iki sutartos vietos ir atgal turėdavo baigtis greičiau nei muzikos automate baigs groti įmestas gabalas. O kai kurie Eddie Cohran’o irašai trukdavo mažiau nei dvi minutes… Jie – Cafe racers. Motociklų subkultūra kurios niekada nebuvo ir vargu ar kada nors bus Lietuvoje.

Cafe racer (tariasi „caff”) tai motociklo, o taip pat ir motociklininko tipas. Pavadinimas kilęs iš šeštajame – septintajame dešimtmečiuose Britanijoje užgimusios Rokerių (Rockers – nepainioti su amerikietiškaisiais bikers!) subkultūroje. Terminas Cafe racer atsirado, rokeriams trinantis po pakelės kavines ir iš jų organizuojant gatvių lenktynes. Cafe racer motociklas modifikuotas ne komfortui, o greičiui ir geresniam valdymui – charakteringa vienvietė sportinė sėdynė, itin žemai nuleistas vairas( rankenos būdavo tvirtinamos tiesiai prie šakių), į viršų lenkti išmetimo vamzdžiai, didelis, lenktyninis, kuro bakas, kuris dažniausiai taip ir likdavo nedažytas… Tokie motociklai neturėjo nieko nereikalingo, buvo lengvi ir gerai valdomi bet kokios dangos kelyje.“

Tai vat, kaip supratot Cafe Raceriais važinėjo rokeriai. Kaip ir priklausė, tie rokeriai mušėsi su hipsteriais, kurie su Vespom važinėjo ir t.t. Nu toks buvo tas gyvenimėlis tuomet.
Aš asmeniškai nei su kuo nors muštis žadu, nei tų 160 km/h pasiekti, bet cafe racer’iais žaviuosi jau seniai. Ir kuo toliau tuo labiau jie mane traukia.

Dabartiniai motociklai yra dideli, pilni plastmasės, sensorių, įvairiausių kontrolės sistemų. Turiu pasakyti ,kad net ir sedėdamas ant savo Suzukio (kurį kad ir kaip bebūtų žiauriai mėgstu) nejaučiu to laisvės pojūčio, kurį manau gali suteikti motociklas. Tuo cafe racer’iai mane ir žavi – tai motociklai, kuriuose išmestos visos nereikalingos detalės, visi nereikalingi galvos skausmai. Tai motociklai kuriuose pagrindinė ir svarbiausia medžiaga yra metalas, o jų laidų mazgai nesudaro begalės kilometrų. Tai motociklai kuriuos vairuoji tu, o ne sensoriai ir kita velniava kiekvienoje sistemoje. Esi tik tu ir metalo gabalas su begale dvasios.

Ir taip – tai velniškai nepatikimi aparatai. Nors visokių elektronikų tenai ir nėra, bet kadangi vis dėlto jie visi daryti tokių garažinių meistrelių, tai ir gedimų jiems netrūksta. Todėl jie taip pat ir baisiai nesaugūs, dažnai nepatogūs ir t.t. Tačiau tai ir nėra transporto priemonė skirta nuvažiuoti iš taško A į tašką B. Aš irgi nenoriu tiesiog saugiai nusigauti iš taško A į tašką B. Aš noriu nukaifuoti iš taško A į tašką B. Aš noriu jausti šiurpulį ir teptis rankas.

Teoriškai turėtų turėti ir kitų privalumų tie seni motociklai, bet kažkaip dar neteko pastebėti.

Na ir aišku kitas dalykas kodėl aš tais cafe užsiėmu, nes kažkaip pabaigtas toks projektas tartum apeliuoja iššvaistytam laikui gyvenime. Tai įrankis laisvės pajautimui. Tai bus kažkas tokio, ko nėra niekur kitur. Taip, maniškis bus pakankamai pakleręs, netvarkingas, duok Dieve, apskritai važiuojantis, bet esu įsitikinęs, kad kai pirmą kartą jį pavyks užvesti, jausmas bus neapsakomas…

Beje, kitą savaitę važiuoju į Londoną ir pasistenksiu užsukti į legendinę “Ace Cafe”. Tai buvo ta viena populiariausių kavinių, iš kurių ir vyko racerių gatvių lenktynės.

Na pabaigai keli filmukai. Daugelis jų jau postinti, bet gal kažkas užklįs į šitą blogą pirmą kartą, planuodamas kurti dar vieną cafe Lietuvoje…

Čia dar vienas kur Keira su Nortonu… uch…

Ir čia dar filmukas apie tai kiek svarbus būna motociklas daugeliui.

Keli geri blogai apie cafe ir motociklizmo kultūrą (ne barzdotus baikerius):
Silodrome
Pipeburn
Southsiders-MC
BikeExif
Return Of The Cafe Racers
Wrenchmonkees
Chabott Engineering
Deus Customs

Tikriausiai pirmasis tikras cafe ant Lietuvos (šiuo metu pats esu matęs jau bent 5):
www.motokultas.lt

P.S. Nuotraukos čia ne tik grynų cafe racerių, bet na į tą temą.

Na šiam kartui tiek. Laikas baigti prie kompo darbus ir varyt į garažėlį projektą primušinėti…

Tagged , ,

4 thoughts on “Cafe…

  1. Justinai, šiandien kaip tik pažiūrėjau filmą ir atsiminiua šitą tavo post’ą. Tai jei esi nematęs – radęs laiko pažiūrėk ;) Paugliai, Britanija, rokeriai vs. mods, The Who muzika ir t.t. :)
    http://www.imdb.com/title/tt0079766/

  2. […] prokščia plona ir tiesi sėdynė (kartais vos užriesta gale). Visai skirtingai negu britiško Cafe Racer sėdynė, kuri užsibaigia ‘burbulu’ motociklo gale vardan aerodinaminių savybių. Dar […]

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s

%d bloggers like this: