my right to be a pirate (apie piratavimą ir kopijavimą)

Pastaruoju metu (tiksliau jau labai nuo seno) netyla kalbos apie visokius bandymus apriboti laisvę internete. SOPA, ACTA ir visokį kitą briedą… Tiesą sakant net nebe susigaudau kas tenai vyksta ir nesu gerai susipažinęs su visais tais įstatymų paketais. Tačiau esmė tokia, kad šioje diskusijoje aktyviai nedalyvauju ne todėl kad netikėčiau laisvės būtinybe internete, bet dėl pačios situacijos absurdiškumo. Galbūt vertėtų sakyti ne dėl situacijos, o dėl pačio sprendimo kvailumo. Sunku įsivaizduoti išties kokiu neišmanėliu reikia būti, kad galvoti jog piratavimą, kopijavimą ir panašius dalykus galėtų apriboti tokie ribojimai, stebėjimai, bausmės, kurie ateitų kartu su šiais įstatymų potvarkiais…

Taigi keli žodžiai ir nuomonė apie piratavimą ir kopijavimą. Manau tai glaudžiai susiję dalykai. Daug čia nesigilinsiu, nes protingesnių žmonių kalbos apačioje pasako viską žymiai geriau (jei norite, galit tiesiai prie jų ir šokti :]), bet vis tiek norėčiau tris dalykus iš begalinio sąrašo paminėti, kurie mano manymu nagrinėjant klausimus apie piratavimą ir kopijavimą yra svarbiausi, bet kurių kuriantys įstatymus kažkokiais būdais neįvertina. Dėl jų toks priėjimas prie piratavimo/interneto laisvės/kopijavimo problemos sprendimo, manau, yra neapsakomai absurdiškas. Tiesiai šviesiai pasakius – kvailas.

1. Žmogaus kūrybiškumas
Niekados nesuprantu kaip ši žmonių savybė gali būti nuvertinama. Galbūt čia amžius kaltas, galbūt aplinka, bet begalė pavyzdžių verslo, politikos ir ekonomikos pasaulyje rodo, kaip vėl ir vėl yra nuvertinama jėga, kurią turi žmonių vaizduotė, bendradarbiavimas ir kūrybiškumas. Galbūt geriausias to pavyzdys yra Wikipedijos atsiradimas. Visi žinoma kaip Microsoft kišo šimtus milijonus Encarta sukūrimui ir juokėsi iš galimybės sukurti žymiai geresnę internetinę enciklopediją nemokamai dirbančių žmonių pastangomis. Na ir visi žinom kuo tai baigėsi :]
Būtent taip ir šioje situacijoje – jei internetas pasidarys per daug ribotas, stebimas ir t.t. tam atsiras sprendimas. Imant patį ekstremaliausią variantą (tokie juk linksmiausi :]) – nieks nesako ,kad internetas turi būti vienas ir nepakeičiamas. Pasiekus tam tikrą nepasitenkinimo lygi ims žmogus ir nusities kabelį iki kito namo, kažkas savo rūsyje sukurs naujus protokolus, algoritmus, o kažkas naujus siųstuvus ir taip atsiras “internetas 2.0”, kuris priklausys tik žmonėms ir konkuruos su dabartiniu. O, arba kažkas supras kaip reikia teleportuoti informacija didesniais kiekiais ir internetas bus paremtas teleportu, bei sujungs virtualų ir fizinį pasaulį (kiekvienas fizikas žino, kad teleportas tik laiko klausimas:]). Kitaip sakant – nieko nėra tobulo ir nepakeičiamo. Nieko. Ir niekados negalima nuvertinti žmonių kūrybiškumo.

2. Piratavimo ir kopijavimo nauda

Apie tai daugiau vėlgi video apačioje, tačiau šiaip pastebėjimas yra toks, kad nereikia būti genijumi jog suprastum kiek piratavimas/kopijavimas pasauliui atneša naudos. Jisai suteikia įrankius žmonėms, kurie sau to negali leisti (programos), suteikia vizualines bibliotekas galvoje (filmai), suteikia naujus būdus miksuoti ir save išreikšti (muzika) ir t.t. Ir taip iš vieno gimsta kita. Vėl ir vėl. Bet kokie įstatymai tai stabdantys stabdytų viso pasaulio tobulėjimą. Juokas ima, kai sakoma jog dėl piratavimo kažkas praranda darbo vietas – jis jas tik kuria ir kuria. Dėl jo atsiranda nauji dizaineriai, programeriai, artistai ir t.t. Vienintelės darbo vietos kurias jis panaikina, tai tų žmonių kurie turi uždaryti savo VHS (video kasečių) parduotuves, nes per 15 metų tingėjo ir nesugebėjo pereiti prie naujų formatų ir iki šiol teikė baisiai, baisiai nepatogią paslaugą. Na bet jų tikrai negaila…

3. Nauda žmonėms?
Keista,nes atrodo ,kad kiekvienas įstatymas turėtų tarnauti žmogui. Na bent jau tokia rodos turėtų būti logika. Ant jų gali pykti, jie gali tau trukdyti, bet žmonių daugumai jie turi atnešti naudą. Ir aš būčiau visom keturiom už visus tokius įstatymus jei tikrai žinočiau ,kad jie padės tiems menininkams, programeriams ir t.t., kuriantiems šitą puikų turinį, bet nerandantiems randantiems už ką pavalgyti (na tokia būtų prasmė). Bet dabar absurdas gaunasi toks, kad jei aš imsiu pirkti muziką per pvz. iTunes, patį muzikantą pasieks velniškai maža pinigų suma, o didelė pinigų dalis liks Apple, kurie turi tiek pinigų, kad ,tiesiogine to žodžio prasme, nebežino kur dėti ir jau seniai seniai atsisako būti socialiai atsakingi ir reikšmingą jų dalį skirti labdarai. Tikrąja to žodžio prasme – atsisako.
Gal aš geriau sumokėsiu didesnę sumą ir nueisiu į man patinkančio atlikėjo koncertą…

Žinoma, čia yra trys velniškai siauri dalykai, su pavyzdžiais, apie kuriuos galima diskutuoti ir diskutuoti. Apie piratavimą ir kopijavimą, bei jų naudą ar nenaudą išties galima rašyti ir rašyti, nagrinėti ir nagrinėti. Bet esmė tokia, jog mano nuomone piratavimas ir kopijavimas yra didžiulės jėgos vedančios pasaulį į priekį pačiais įvairiausiais būdais ir juos stabdyti yra ne sprendimas. Ir niekados nebus sprendimas!

Kalbos:

Taigi žadėtas rinkinys kalbų apie kopijavimo ir piratavimo naudą ir situaciją. Žmonės geriau apie tai suprantantys ir geriau paaiškinantys. Patartina pažiūrėti bet kurios stovyklos atstovui:

Rob Reid: The $8 billion iPod
Rob Reid pasakoja būtent apie absurdiškumą susijusį su piratavimu. Apie tai, kaip kiekvienas mūsų savo grotuvuose turi apie 8 milijardus dolerių, kuriuos prarado muzikos industrija (paskaičiavau, kad aš turiu tik apie 4,5 mlrd. tai aš dar geras skaitausi). Daugiau apie tokią matematiką galite pasiskaityti čia.

Larry Lessig on laws that choke creativity
Larry Lessig supažindina su įstatymais ir nutikimais istorijoje, kurie dabar atrodo absurdiški, o tada sukėlė aršias diskusijas. Kaip viena iš pavyzdžių pateikdamas muzikinį grotuvą. Jam pasirodžius jis buvo pramintas “Pragaro mašina”, nes kai kas manė, jog jis sustabdys bet kokį muzikos ir muzikantų tobulėjimą.

Johanna Blakley: Lessons from fashion’s free culture
Johanna Blakley parodo kaip autorinių teisių nebuvimas mados ir keletoje kitų rinkų, atneša joms begalę naudos.

Drew Curtis: How I beat a patent troll
Drew Curtis nupasakoja savo kovą su patentų troliais.

Mano nuomone, patentų sistema yra neapsakomai pasenusi ir reikalaujanti kardinalių reformų. Tai išties vienas tų dalykų, kuris atneša daugiau nuostolio, negu naudos pasauliui. Kaip pavyzdį galima paimti Toyota, kuriai atrodytų galima būtų dėkoti už tai jog atvedė hibridinius ir elektrinius automobilius masėms, nors išties jie yra vieni didžiausių stabdžių tam, nes turi gausybę patentų, kurių nenaudoja, tačiau turi tam ,jog stabdytų konkurentų progresą šiose srityse. Suprantu, tai verslas. Bet politikai būtent ir turėtų pasirūpinti, kad to pasekoje nebūtų stabdomas progresas.

Na ir pabaigai jau mano minėta serija supažindinančių filmukų “Everything is a Remix”. 4 dalys, kurias rasite čia.
Pirmoji dalis:

Na tai tiek. Tikiuosi kažkas suras čia ką įdomaus ir informatyvaus. Pabaigai pasakysiu ,kad kaip nepergyvenu dėl šios problemos, taip nepergyvenu ir dėl visų kitų pasaulio problemų – ekonominės krizės, finansiniai nesklandumai, demografinės problemos ir t.t. Visi šitie dalykai tiesiog neturi jokių šansų prieš žmonių kūrybiškumą, norą ir valią.

P.S. Nekalbėjau apie tų ACTA ir SOPA poveikį privatumui, nes čia visai atskira tema.

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s

%d bloggers like this: